Hemingvėjusirašsuviskiotaurerankoje

Paskęsti nėra jau taip blogai.
Jeigu puikiai moki plaukti, tai gali netgi būti puiki dingstis, aplinkiniams įrodyti, kad netgi ir patys geriausi kartais klysta.

Skęsti savo mintyse man jau tavo rutina.
Nieko stulbinančio, nieko jaudinančio. Jokio adrenalino proveržio, kaip tada.

Cigarėtėirkava

Muzika, kuri smalkiasi per visą mano kūna nuo pat kojų pirštų galų iki viršugalvio pačio viršaus, kuris man nuskendus kyšos virš vandens. Niekas manęs neras, nes aš skęsiu ten kur niekas niekada neužklysta.
Turiu savo šizofrenišką pasaulėlį, kur su Hemingvėjum geriam viskį ir rūkom, kalbėdami apie egzistenciją ir pasaulio suvokimą, per savo pačio suturtą prizmę, per kurią viskas atrodo, daug įdomiau negu stebint paprastu, mums nurodytų žvilgsniu.

Grožybės.

Kodėl gėjai yra estetiški ir intelektualūs?

Tuščiaiįkiaurą

Iki pat ankstyvo ryto varčiausi ir mąsčiau, kad egzistencija peržengė visas nubrėštas ribas.

Einšteinai, Hemingvėjai...

Tuašcgarėčiųdūmai.

Namai paskendė apmąstymuose.

O man vis dar neapsakomai gera pabusti rytais šalia tavęs.

Du puodeliai juodos kavos ir trys sausainiai.

Muzikos garsai ir gyvenimo prasmė.

Visa tai yra būtent tai ko aš siekiau.